Atsiliepimai

Padėka 2B skyriui

Noriu išreikšti nuoširdžią padėką 2B skyriaus kolektyvui – už kiekvieną ten praleistą dieną, už nuolatinį rūpestį ir atsidavimą slaugant mano mamą Aldoną, visų vadintą tiesiog „Aldute“.

Ją apgaubėte tiek medicinine, tiek psichologine pagalba. Atsižvelgėte į visus jos asmeninius poreikius, taip pat ir į mano norus. Slaugytojos rasdavo laiko ją kiekvieną kartą palydėti į tualetą, pamaitinti – net tada, kai dėl labai prasto apetito reikėjo ieškoti įvairiausių būdų, kaip tai padaryti. Visos darbuotojos – be galo atsidavusios savo pašaukimui. Buvo keista ir kartu gražu matyti tokias jaunas, angeliško grožio slaugytojas, kurios su šypsena atlikdavo ypač sunkius, daug fizinių ir emocinių išteklių reikalaujančius darbus.

Skyriuje visada tvyrojo švara – nuo girgždančios patalynės iki tvarkos pojūčio ore, nors kiek žinau, tai vienas sunkiausių skyrių. Ir visgi – visada jaučiau ramybę. Visi senoliai buvo apglostyti, apžiūrėti, rūpestingai prižiūrėti.

Didelį įspūdį paliko vyras, kuriam buvo sudarytos sąlygos kepti pyragus. Jis juos kepdavo pacientų gimtadieniams! Jie švęsdavo, net jei artimieji tą dieną negalėdavo būti šalia…

Nuoširdžiai dėkoju dvasinei palydėtojai Almai, kuri nuolat rūpinosi mama, vesdavo ją į Šv. Mišias ir šlovinimo susibūrimus. Teko kartu dalyvauti Šv. Juozapo minėjime, Tarptautinėje ligonių dienoje – kai kunigas aukojo Šv. Mišias. Dvasiniai dalykai mano mamai ir man visada buvo pirmoje vietoje. Tikiu, kad tai buvo Dievo laimintas kelias – jog mama galėjo būti būtent ten.

Labiausiai noriu padėkoti už paskutines jos gyvenimo valandas. Kai jos žemiška kelionė artėjo prie pabaigos, visas skyriaus personalas buvo šalia. Jų mylinčios rankos ir širdys apgaubė ją begaline meile. Tą akimirką ją palydėjo trys „dukros“ – slaugytojos, kurios statė lašelinę, bandė padėti, išgelbėti. Kai atėjo ta paskutinė valanda, jos sudėjo rankas po visų žemiškų rūpesčių – paskutinei kelionei. Esu rami, nes mama nebuvo viena – nei vakare, nei ryte. Mačiau ašaras jų akyse – tą tikrumą, tą begalinę meilę savo darbui.

Tai šventas darbas. Jos globoja mūsų brangiausius žmones tada, kai mes patys nebegalime būti šalia. Jos sergi paskutinius atodūsius šioje žemėje. Už tai esu iš visos širdies dėkinga.

Nepamiršiu akimirkos, kai slaugytoja Karina pasiūlė pamatyti mamą. Ji gulėjo paguldyta ant pagalvėlės, virš jos – šventas paveikslas, šalia lovos – kryželis ir deganti žvakė. Kiek teko girdėti, kitose ligoninėse dažnai tiesiog atsisveikinama su žmogumi… maiše. O čia – dar jaučiau mamos šilumą. Slaugytoja liko šalia, atsisveikino kartu – tai parodė jos empatiją ir atjautą. Nors tai buvo „eilinis pacientas“, ji verkė tarsi būtų jos dukra…

Tai buvo šviesi, švelni, prasminga mirties akimirka – tikras išlydėjimas į paskutinę kelionę su seseriška, krikščioniška pagarba mirčiai, meile žmogui ir gyvenimui. Telaimina Dievas jų šventas rankas, kurios išglosto, užmerkia akis ir sudeda jas poilsiui.

Pamačius tokią gražią mamos gyvenimo pabaigą, nesinorėjo sakyti „mirtis“. Norėjosi sakyti – atėjo „Mirtelė“ pasiimti savo dukros, kuri nugyveno ilgą, prasmingą ir vaisingą gyvenimą.

Norisi padėkoti tiek, kiek tai įmanoma žodžiais. Ir kartu – paprašyti artimųjų, kurie patiki savo brangiausius žmones: mylėkite slaugytojas, laiminkite jas, melskitės už jas. Jos tai daro ne dėl atlygio. Jos neskaičiuoja nueitų žingsnių, atliktų darbų. Jos išklauso, vadina visus mažybiniais vardais, žino jų pomėgius ir į juos atsižvelgia.

Po mamos mirties mane vis dar lydi šilti prisiminimai. Nors dėl jos būklės nebegalėjau slaugyti jos namuose, nepasitvirtino baimės – kad ten bus svetima aplinka, kad jai bus blogai. Ne. Mamai buvo gera. Ji vis kartodavo: „Čia švaru. Visi geri.“

Nes pabaiga – kaip ir pradžia – yra svarbi. Tai buvo viso gyvenimo apdovanojimas – būti apgaubtai rūpesčiu. Labiausiai bijojau, kad ji gali mirti viena. Bet taip nebuvo. Ir dabar galvoju – nesvarbu, kuri dukra buvo šalia. Jos irgi buvo dukros.

Man, kaip tikinčiam žmogui, ramybę teikia žinojimas – mes visi esame broliai ir seserys.

Sėkmės jums visiems. Jūsų darbas – pats svarbiausias.

Pagarbiai

Dalia , Aldutės G. dukra

Nuoširdžiai dėkoju visam 3C korpuso slaugos namų personalui už rūpestį ir kantrybę. Jūsų kasdienis darbas ir dėmesys padeda įveikti sunkumus. Ačiū, kad buvote šalia, padėjote, rūpinotės, palaikėte tiek žodžiu, tiek darbais.

Taip pat ypatingą padėką noriu skirti kineziterapeutui Danui – už nuoširdų darbą, kantrybę ir motyvaciją judėti pirmyn. Jūsų palaikymas, profesionalūs patarimai ir šypsena padėjo jaustis stipresnei.

Su pagarba ir dėkingumu – Ada Siniuc.

Mamos, Aldonos prašymu, noriu padėkoti už mano 100 metų močiutės Elenos Žuvininkienės slaugą namuose visai Addere Care komandai: Ingridai Mikelkevičienei, Dominykai Grudinskai, Gabrielei Kvėdytei, Daliai Vaščiūnienei, Zitutei Strazdienei, Viktorui Tarasovui. Esame be galo dėkingi už Jūsų profesionalumą, šilumą ir empatiją. Tikimės po 4 mėn. vėl pasimatyti!:)

Iš visos širdies dėkoju Addere Care kolektyvui už nuoširdu rūpesti ir nuostabią priežiūra mano mamos Teresos Seniut. Jūs ne tik suteikiate jaukumą ir komfortą savo globotiniams, bet ir padedate jū artimiesiems išgyventi šį nelengvą gyvenimo etapą.

AČIŪ už Jūsų darbą, gerumą ir profesionalumą!

Su pagarbą

Alicija Mikulevič

Nuoširdžiai dėkoju slaugos namų 3C skyriaus darbuotojoms, gydytojai Aurelijai už pagalbą ir rūpestį mano mama Janina. Jūsų pastangų dėka mama per kelis mėnesius sustiprėjo, gali pasirūpinti savimi ir laiminga grįžo namo. Puikūs namai, aplinka, o svarbiausia – rūpestingi ir paslaugūs darbuotojai. Sėkmės jums ir stiprybės nelengvame, bet labai reikalingame jūsų darbe.